skip to main |
skip to sidebar
Pasąmonės samprata jogos mokykloje ir analitinėje C.G. Jungo psichologijoje
Vakarų psichoanalitinė tradicija nuo Freudo laikų „aptiko“ pasąmoninių impulsų ir troškimų svarbą žmogaus elgsenai. Tačiau Indijos psichologija nuo pačių seniausių amžių pasąmonės turiniui skyrė ypatingą dėmesį. Straipsnyje, remiantis pagrindiniais jogos mokyklos sanskrito tekstais siekiama giliau pažvelgti į pasąmonės sampratą Indijoje, pirmiausia į semantinį pamatinių psichologinių sąvokų samskaras ir vasanas, nusakančių nesąmoningų tendencijų ir impulsų turinius, reikšmę. Glaustai palyginus jogos psichologiją su psichoanalitinės C.G. Jungo mokyklos požiūriu, išskiriami keli esminiai funkciniai pasąmonės sampratų skirtumai. Kaip sudėtiniai indų psichologinės sistemos komponentai, šios sąvokos liudija kur kas ankstesnę pastangą atskleisti žmogaus priklausomybę nuo jo nesąmoningos motyvacijos, tačiau yra neatsiejamos nuo bendro indiškos pasaulėžiūros ir religinės kultūros konteksto. DAUGIAU>>>
Vakarų psichoanalitinė tradicija nuo Freudo laikų „aptiko“ pasąmoninių impulsų ir troškimų svarbą žmogaus elgsenai. Tačiau Indijos psichologija nuo pačių seniausių amžių pasąmonės turiniui skyrė ypatingą dėmesį. Straipsnyje, remiantis pagrindiniais jogos mokyklos sanskrito tekstais siekiama giliau pažvelgti į pasąmonės sampratą Indijoje, pirmiausia į semantinį pamatinių psichologinių sąvokų samskaras ir vasanas, nusakančių nesąmoningų tendencijų ir impulsų turinius, reikšmę. Glaustai palyginus jogos psichologiją su psichoanalitinės C.G. Jungo mokyklos požiūriu, išskiriami keli esminiai funkciniai pasąmonės sampratų skirtumai. Kaip sudėtiniai indų psichologinės sistemos komponentai, šios sąvokos liudija kur kas ankstesnę pastangą atskleisti žmogaus priklausomybę nuo jo nesąmoningos motyvacijos, tačiau yra neatsiejamos nuo bendro indiškos pasaulėžiūros ir religinės kultūros konteksto. DAUGIAU>>>
