AUDRIUS BEINORIUS: GYVENTI ČIA IR DABAR

2011-06-17T12:11:00.024+03:00

Prancūzų kultūros centras kviečia į paskaitą iš ciklo “ Vasaros dvelksmas” – tema “Brolystė”

Birželio 21 d., antradienį, 18 val.

Audriaus Beinoriaus (Vilniaus universitetas, Orientalistikos centras) paskaita: "Budistinė brolystės samprata: psichologiniai ir filosofiniai aspektai" Daugiau>>>

Apie kai kuriuos epistemologinius ankstyvosios jogačaros budistinės mokyklos aspektus

2011-06-17T11:48:00.004+03:00

Įtakinga Indijos budistinė jogačaros mokykla Vakaruose vis dar dažnai suvokiama kaip solipsistinė, t.y. neigiantį išorinio pasaulio egzistavimą. Šiame straipsnyje, rusų kalba išleistame Rusijos indologų straipsnių rinkinyje „Šabdaprakaša“ (Sankt-Peterburgas, 2011 m.), autorius kelia klausimą, kiek teisingas yra toks jogačarų filosofijos vertinimas? Remdamasis pirminiais ankstyvosios budistinės jogačaros mokyklos patriarchų Asangos ir Vasubandhaus (3-4 a.) sanskrito tekstais autorius siekia išanalizuoti jogačaros filosofų pažinimo sampratą, pamatines sąmonės-saugyklos, trijų sąmonės lygmenų ir sąmonės transformacijos koncepcijas. DAUGIAU>>>

Lietuva – Indija – Lietuva

2011-01-29T20:17:00.003+02:00

Liudviko GIEDRAIČIO interviu su Vilniaus universiteto Orientalistikos centro direktoriumi, Audriumi BEINORIUMI. (Žurnalas „Liaudies Kultūra“ 2011 Nr.2, P.1-7) DAUGIAU>>>

Apie astrologo statusą Indijos valdovo rūmuose

2011-01-29T20:11:00.003+02:00

Kokį vaidmenį viduramžių Indijoje valdovo rūmuose turėjo Indijoje astrologas? Koks buvo astrologo institucijos socialinis ir religinis statusas? Kokios buvo pagrindinės jo veiklos funkcijos ir santykis su rūmų žyniais? Remiantis pirminiais astrologiniais ir religinis sankrito šaltiniais siekiama atsakyti į šiuos klausimus naujame straipsnyje. DAUGIAU >>>

(Straipsnis išspausdintas žurnale Acta Orientalia Vilnensia, vol. 2008, Vol. 9, Issue 2. pp. 39-56. http://www.leidykla.vu.lt/mokslo-darbai/acta-orientalia-vilnensia/acta-orientalia-vilnensia-2008-9-2-tomas/

Ko mus gali išmokyti Indija?

2010-08-22T18:25:00.004+03:00

2010 m. rugsėjo 15 d. LR Seime vykusios konferencijos "Lietuva ir Indija: abipusiai naudinga draugystė" metu pasirašyta steigiamoji Lietuvos–Indijos forumo deklaracija. Forumo steigėjai - LR Seimas, LR Užsienio reikalų ministerija, VU Orientalistikos centras ir Indijos–Baltijos prekybos rūmai. Forumu siekiama pristatyti visuomenei Lietuvos ir Indijos glaudesnio bendradarbiavimo poreikius ir galimybes. A. Beinorius konferencijoje skaitė šį pranešimą. DAUGIAU>>>

Masonija kolonijinėje Indijoje: kultūrinis, religinis ir imperinis aspektai

2010-06-28T22:56:00.009+03:00

Nepaisant akivaizdžiai išaugusių laisvosios mūrininkijos istorijos tyrimų kolonijinis jos veiklos aspektas tebėra menkai tyrinėtas. Siame straipsnyje remiantis pirminiais Indijos masonų dokumentais, istoriniais tyrimais ir šiuolaikine kritine literatūra analizuojami kontraversiški masonijos veiklos aspektai britų kolonijiniu laikotarpiu Pietų Azijoje. Kokie buvo šios globalios institucijos esminiai buožai ir pirminės funkcijos kolonijose? Kaip paaiškinti kolonijinio masonų aktyvumo sėkmę? Kaip metropolinė masonijos valdžia reagavo į tuo metu kolonijose vykstančius nacionalinius procesus? Kokius iššūkius ir išbandymus Indijoje patiria laisvosios mūrininkijos deklaruojami kosmopolitizmo, visuotinės brolybės, progreso, tolerancijos idealai ir vertybės? Teoriškai kovojanti už atvirumo ideologiją, brolija Indijoje praktiškai išsižadėjo savo universalistinės laikysenos ir, sustiprinta nacionalizmo, kapitalizmo ir globalaus imperializmo nuostatų, veikė kaip lojali protestantiška benduomenė. Tuo pačiu britų masonija suteikė vesternizuotiems indams šalies modernizavimo viziją ir priemones, išsaugant savą religinę tradiciją krikščionybės antpuolio grėsmėje ir generuojant šiuolaikinės multi-etninės, multikultūrinės ir multireliginės Indijos viziją. DAUGIAU>>> / Siunčiamas (229KB) - Download->Open /

Patandžalio „Joga sūtra”

2010-06-03T18:39:00.006+03:00

„Joga sūtra” – tai autoritetingiausias indų tradicinės psichofizinės ir soteriologinės disciplinos sąvadas, nurodantis, kaip eiti aštuonių pakopų tobulėjimo keliu, atstatant grynosios sąmonės skaidrumą ir autonomiškumą. Tarp II a.pr.m.e. ir III a. išminčius Patandžalis remdamasis ortodoksalios sankhjos mokyklos dualistine metafizika apibendrino ir susistemino nuo seniausių laikų Indijoje žinomus įvairias jogos idėjas ir praktikas, suteikdamas joms vieningą filosofinį bei psichologinį pagrindą. Skaitytojui siūlomas vienintelis pirmųjų dviejų „Joga sūtros“ skyrių lietuviškas vertimas iš originalo kalbos, sanskrito, papildytas platesniais vertėjo paaiškinimais, kurie remiasi autoritetingiausių šios hindų mokyklos komentatorių tekstais. Daugiau >>>

Pasauliniame budistų Vesako festivalyje Tailande pirmąkart plevėsavo ir Lietuvos vėliava

2010-03-17T11:51:00.003+02:00

Tailande vykusiame septintajame pasauliniame Vesako festivalyje (United Nations Vesak Day 2010) gegužės 22-25 dienomis, kai švenčiama budistams reikšmingiausia Budos nušvitimo diena, pirmąkart plevėsavo ir Lietuvos vėliava. Iš viso Jungttinių Tautų globotame Vesako suvažiavime dalyvavo per 5 tūkst. delegatų iš 84 pasaulio šalių, tarp jų – 2500 vienuolių. Daugiau>>>

Apie sąmoningumą, dvasingumą ir psichoterapiją

2010-03-17T11:46:00.003+02:00

Pranešimas skaitytas 2010 m. sausio mėn. Kolkatoje (Indija) vykusioje 5-toje tarptautinėje “Consciousness Studies” konferencijoje: “Spirituality and Consciousness”. Daugiau>>>

Žymaus fotomenininko Pauliaus Normanto naujas fotografijų albumas

2009-11-23T15:51:00.003+02:00

Knygynuose jau pasirodė žymaus fotomenininko Pauliaus Normanto naujas fotografijų albumas “Auksinis Budos vėjas”, (išleistas Vilniaus Dailės akdemijos leidyklos). Albume pristatomi reikšmingiausi, unikaliausi Tailando, Mianmaro, Laoso ir Kambodžos architektūros ir meno šedevrai, viliantis, jog tai suteiks galimybę skaitytojui artimiau pajusti nepakartojamą šių šalių dvasią. Įvadinius straipsnius apie šių šalių istoriją ir budistinį meną parašė Audrius Beinorius.

Albumo pristatymas Vilniaus m. Rotušėje - 2009 m. lapkričio 25 d. 18 val.

Kas pamato relikvijas, pamato ir patį Budą (budistinės relikvijos – Lietuvoje)

2009-10-01T18:42:00.005+03:00

Spalio 1-4 dienomis Vilniuje (Lietuvos Architektų sąjungos rūmuose) jau antrą kartą organizuojamas budistinių relikvijų turas, vadinamasis Maitrėjos projektas. Kas gi yra tos relikvijos ir koks jų vaidmuo pasaulio religijose ir budizmo kultūroje? Daugiau>>>

Pasąmonės samprata jogos mokykloje ir analitinėje C.G. Jungo psichologijoje

2009-08-31T15:43:00.001+03:00

Vakarų psichoanalitinė tradicija nuo Freudo laikų „aptiko“ pasąmoninių impulsų ir troškimų svarbą žmogaus elgsenai. Tačiau Indijos psichologija nuo pačių seniausių amžių pasąmonės turiniui skyrė ypatingą dėmesį. Straipsnyje, remiantis pagrindiniais jogos mokyklos sanskrito tekstais siekiama giliau pažvelgti į pasąmonės sampratą Indijoje, pirmiausia į semantinį pamatinių psichologinių sąvokų samskaras ir vasanas, nusakančių nesąmoningų tendencijų ir impulsų turinius, reikšmę. Glaustai palyginus jogos psichologiją su psichoanalitinės C.G. Jungo mokyklos požiūriu, išskiriami keli esminiai funkciniai pasąmonės sampratų skirtumai. Kaip sudėtiniai indų psichologinės sistemos komponentai, šios sąvokos liudija kur kas ankstesnę pastangą atskleisti žmogaus priklausomybę nuo jo nesąmoningos motyvacijos, tačiau yra neatsiejamos nuo bendro indiškos pasaulėžiūros ir religinės kultūros konteksto. DAUGIAU>>>

Profesorius A.Beinorius: „Pasakyk, ką manai apie Aziją, aš pasakysiu, kas tu“

2009-07-21T11:02:00.003+03:00

Ten, laukiniuose Rytuose, gyvena atsilikėliai. Tad ir vykti į purviną, skurdžią, kupiną pavojų Aziją ieškoti egzotikos – kvaila. O kodėl atsiranda žmonių, norinčių tyrinėti Aziją ir studijuoti tokias „retas“ kalbas kaip kinų ar hindi, sunku suprasti. Juk ten niekada nebuvo nei civilizacijos, nei tikros filosofijos, nei vertingos estetikos.
Kai kurie garbūs Lietuvos filosofai, gydytojai, kultūrologai savo studentams vis dar perša nuomonę, kad Rytų kultūros – visai nereikšmingos. Tokį požiūrį Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centro (OC) direktorius, indologijos ir budizmo studijų profesorius Audrius Beinorius vadina kultūriniu rasizmu.
„Pasakyk, ką manai apie Aziją, aš pasakysiu, kas tu“, – šypteli Indijos, Japonijos, Europos institutuose stažavęsis, JAV ir Lietuvos universitetuose dėstantis A.Beinorius. Daugiau>>>

Kontempliatyvus krikščionybės ir hinduizmo susitikimas

2009-06-11T20:33:00.009+03:00

Pastaraisiais dešimtmečiais tarpreliginis dialogas vaisingiau skleidžiasi tarp įvairių krikščioniškų bei budistinių kontempliatyvių bendruomenių. Vakaruose mažiau žinomas kontempliatyvus krikščionybės bei hinduizmo susitikimas viename asmenyje – prancūzų benediktinų vienuolio Dom Henri Le Saux (Swamio Abhishiktanandos) religiniame patyrime. Jo pasakyti žodžiai: “Jei krikščionybė pasirodytų nepajėgi asimiliuoti hindų dvasinio patyrimo, krikščionys išsyk prarastų teisę tvirtinti, jog krikščionybė yra universalus išsivadavimo kelias”, sukėlė visame pasaulyje nemažą atgarsį. Keisčiausia atrodo tai, jog šie žodžiai priklauso ne hindų misionieriaus, o Europos katalikų vienuolio plunksnai. Kas gi tas benediktinas metęs iš Himalajų tokį iššūkį krikščionių Bažnyčiai? Daugiau>>>

Intencionalumo samprata fenomenologijoje ir klasikinėje indų filosofijoje

2009-06-05T17:24:00.005+03:00

Daugeliui filosofų įsisavinusių Vakarų dialektinio - analitinio mąstymo tradiciją, Indijos filosofinis paveldas neretai atrodo keista, egzotiška Europos kultūriniame regione gimusių idėjų universalaus pritaikymo išimtis. Tačiau E.Husserlio fenomenologinės filosofijos ypatumai ją suartina su sąmonės tyrinėjimais Indijoje, nors išlieka ir gana reikšmingi skirtumai, kurių nevalia išleisti iš akių lyginant šias skirtingų kultūrinių ir mąstymo horizontų tradicijas. Sraipsnyje siekiama aptarti šiuos panašumus ir skirtumus, analizuojant sąmonės intencionalumo sampratą Husserlio fenomenologijoje ir kai kuriose pagrindinėse klasikinės indų filosofijos mokyklose, advaita vedantoje, budizme, sankhja-jogoje. Daugiau>>>

Apreiškimo vaidmuo Šankaros advaita vedantos soteriologijoje

2009-06-05T17:20:00.002+03:00

Apreiškimo ir proto, pažinimo ir tikėjimo santykio tema buvo ir tebėra viena iš esmingiausių krikščioniškos teologijos ir filosofijos problemų, kurią sprendžia bemaž visi Vakarų mąstytojai. Ypatingo dėmesio ši tema susilaukė Indijoje, kurios kultūra, anot indų mąstytojų, laikosi ant dviejų dramblių: Vediškojo Apreiškimo (šruti) ir asmenine patirtimi grindžiamo kritiško mąstymo. Šiame straipsnyje bandoma įvertinti, kaip Apreiškimas suvokiamas įtakingiausioje advaita-vedantos mokykloje, koks jo santykis su racionalumu, ir koks vaidmuo jam tenka išsivadavimo kelyje. Daugiau>>>

Astrologija Indijos kultūroje: istorinis antropologinis žvilgsnis

2009-06-02T16:50:00.005+03:00

Astrologija Indijoje ne tik nebuvo atskirta nuo bažnytinio imprematur, kaip krikščioniškuose Vakaruose, bet kaip integrali socialinės, religinės ir meninės Indijos kultūros dalis amžių bėgyje vaidino itin svarbų vaidmenį ir pasaulietinėje, ir religinėje gyvenimo sferose. Astrologija, kaip sudėtinis indų kultūrinio konteksto sandas, yra itin svarbi religinės istorijos ir kultūrinės antropologijos požiūriu, nes atskleidžia daug socialinių, religinių, kultūrinių kasdienės gyvensenos aspektų. Šiame staripsnyje bandoma glaustai apžvelgti pagrindinius indų klasikinės astrologijos tipus, mokyklas ir istorinės raidos peripetijas, bei atskleisti jos vaidmenį indų kultūroje. Daugiau>>>

Ar Lietuvai reikia Azijos specialistų?! (Liūdnos mintys apie švietimo reformą)

2009-05-22T12:32:00.009+03:00

Būtinybė vykdyti per 20 metų numarinto Lietuvos švietimo ir mokslo reformą yra akivaizdi. Vienintelis klausimas – kaip ją vykdyti ir kokias turėsime skubotos reformos pasėkmes ateityje? Geras pavyzdys - Azijos studijų situacija šių reformų kontekste. Kažin ar verta daug aiškinti apie strateginę tokių studijų plėtojimo reikšmę šiuolaikinėje kintančioje geopolitinėje, ekonominėje pasaulio situacijoje, kai gravitacijos centras akivaizdžiai pasislenka į Aziją. Tačiau kyla abejonės, ar reformų rengėjai supranta didžiųjų Azijos kultūrų, kalbų studijų svarbą Lietuvos ateičiai, formuojant adekvatų Rytų kultūrų suvokimą Lietuvoje, skatinant ekonominius Rytų ir Lietuvos ryšius? Daugiau>>>

Prof. Audriaus Beinoriaus paskaitos JAV universitetuose

2009-03-19T11:10:00.004+02:00

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro direktorius prof. Audrius Beinorius, gavęs JAV valstybinę Fulbrighto stipendiją, nuo 2008 m. rugsėjo iki 2009 m. kovo vykdė mokslinius tyrimus Browno universiteto (Providensas, Rod Ailando valstija) Azijos studijų departamente. Mokslinio sanskrito tekstologinių ir antropologinių tyrimų objektas - Pietų Azijos, ypač Indijos, istorinis astrologijos, pranašavimų metodų ryšys su senovės Indijos kosmologija, religija ir kultūra. Daugiau>>>

Tekstų interpretavimas kaip dvasinės pratybos

2009-03-07T11:37:00.008+02:00

Koks ryšys tarp tekstų interpretavimo, jų suvokimo ir budistinės nušvitimo metodikos tradicinės budizmo hermeneutikos kontekste? Budistų požiūriu, sakralūs tekstai yra samadhi, paties Budos meditacines patirties koncentratas, kurio pažinimas ir įsisavinimas priklauso nuo mokinio meditacinės patirties ir jo sąmoningumo lygmens. Tokiu būdu, teksto suvokimas neatsiejamas nuo pastangos asmeniškai pakartoti Budos patirtį. Daugiau>>>

Budizmas Vakarų vaizduotėje

2009-03-02T21:35:00.006+02:00

Budizmo suvokimas Vakaruose didele dalimi buvo ir tebėra nuspalvintas fantazijų, vaizduotės ir įvairių troškimų. Vakariečių vaizduotėje egzistavo daug skirtingų „budizmų“, nors visi jie išaugo iš to paties imaginacinio konteksto. Idėjos, kas yra ir kas nėra budizmas, buvo atitinkamų istorinių sąlygų ir modernios interpretavimo tradicijos darinys. Vakarų tyrinėtojų, filosofų vaizduojamas budizmas daugiau mums pasako apie jų pačių mąstymą, nei apie budizmą. Šiame straipsnyje bandoma aptarti esminius budizmo filosofijos ir religijos suvokimo ir interpretacijos Vakarų kultūroje metodus, išryškindami esmines kitoniškumo pažinimo ir kultūrines religijų dialogo problemas. Daugiau>>>

S. Freudas ir Indija: teorinės ir kultūrinės psichoanalizės transformacijos

2008-12-22T17:03:00.009+02:00

Nuo pat S.Freudo laikų psichoanalizė buvo suvokiama ir taikoma kaip universalus žmogaus psichikos ir kultūros reiškinių pažinimo instrumentas. Tačiau ar klasikinė psichoanalizė įmanoma tradicinėje nevakarietiškoje visuomenėje, su jos skirtinga šeimininių santykių sistema, religiniais tikėjimais ir kultūrinėmis vertybėmis? Staipsnyje keliami klausimai: koks buvo paties Freudo santykis su Indija ir jos kultūriniu paveldu? Kaip psichoanalizė buvo naudojama kolonijiniams Vakarų interesams pateisinti? Kaip interpretuojami įvairūs religinės hindų kultūros aspektai ir kokius iššūkius klasikinė psichoanalizė patiria susidurusi su specifiniu indišku mentalitetu? Kokios atsiranda naujos teorinės ir kultūrinės interpretacinės psichoanalizės tendencijos? Daugiau >>>

PASKAITA 2008 Abbie Ziffren Memorial lecture

2008-11-19T10:47:00.010+02:00

Pakviestas George Washington Universiteto (GWU) Religijų studijų departamento, 2008 m. lapkričio 19 d. Audrius Beinorius skaitė viešą paskaitą, pavadintą:
"Astral Semantics: On the Relation between Astrology and Medicine in Indian Religious Culture".
Paskaitos skelbimas: http://www.gwu.edu/~religion/news/Ziffren%20flier.pdf

Daugiau informacijos: http://www.gwu.edu/~religion/news/index.cfm

Misticizmo kilmė ir prasmė

2008-11-19T10:35:00.004+02:00

Dabarties diskusijose apie misticizmo kilmę ir prasmę dažnai ignoruojami šios sąvokos reikšmių pokyčiai visoje misticizmo istorijoje. Bemaž visai nekreipiamas dėmesys į tai, kaip kuriant ‘globalinį misticizmo reiškinį‘ buvo dauginami stereotipiniai Rytų kultūrų įvaizdžiai. Tačiau išimtinis patyriminio matmens sureikšminimas ne tik iškreipia dvasinių Rytų tradicijų supratimą, bet ir klaidingai reprezentuoja ikimodernistinę sąvokos misticizmas reikšmę ir krikščioniškoje Vakarų kultūroje. Iš tiesų, ar misticizmas yra bendras visų religijų pagrindas? Ar egzistuoja tai, ką galėtume prasmingai įvardyti kaip mistinę patirtį įvairiose pasaulio religijose? Apskritai ar patyrimas yra vienintelė ir neginčijama misticizmo esmė? Galiausiai, kaip vertinti hinduizmo ir budizmo mistikų teiginius apie tiesioginio tikrovės išgyvenimo galimybę? Straipsnyje ir bandoma atsakyti į šiuos klausimus, glaustai apžvelgiant misticizmo tyrinėjimų Vakaruose istoriją. Daugiau>>>

Astral Hermeneutics: Astrology and Medicine in India

2008-11-19T10:30:00.006+02:00

Italijoje pasirodė labai įdomi knyga anglų kalba Astro-Medicine: Astrology and Medicine: East and West, kurioje publikuojamas ir naujas A.Beinoriaus straipsnis - Astral Hermeneutics: Astrology and Medicine in India. Knygoje spausdinama 12 originalių mokslinių publikacijų, kuriose analizuojamas astrologijos ir medicinos ryšys įvairose pasaulio kultūrose: antikoje, Europos viduramžiais, renesanso epochoje, Kinijoje, Japonijoje, Indijoje, Tibete, hebrajų ir arabų kultūrose, bei šiuolaikinėje psichologinėje astrologijoje. Daugiau>>>

Jurgos piligrimysčių keliais

2008-11-17T22:03:00.023+02:00

Audrius Beinorius
Jurgos piligrimysčių keliais
(Knygoje „Jurga: Atsiminimai, pokalbiai, laiškai“ Vilnius: Tyto Alba, 2008)

Vienišas gimsta žmogus, vienišas jis miršta,
Vienišas jis džiaugiasi savo dorybių vaisiais,
Vienišas jis (kenčia) nuo blogybių.

Manaus Dharmos įstatymai IV.240 Daugiau>>>

SEMINARAS Kaip išmokti gyventi čia ir dabar?

2008-07-05T08:43:00.013+03:00

Visi mes žinome, arba manome kad žinome, kokiais norime būti, kaip vertėtų ir norėtume elgtis, bendrauti su aplinkiniais, siekti asmeninių socialinių ir dvasinių tikslų. Bet nuolat sukniūbstame ties nevalingai iškylančiomis savo negatyviomis emocijomis, baimėmis, vėl ir vėl paneriame į emocinius konfliktus, stresus, įtampas. Įsitikiname, kad ne mes kontroliuojame vidines būsenas ir išorines situacijas, o mus pačius valdo nesutramdomas, visagalis mūsų protas. Tačiau ar yra veiksmingi būdai, kurie leistų mums tapti tokiais, kokiais norėtume būti? Daugiau>>>

Hinduizmo Deivė Motina Kali

2008-07-05T08:27:00.005+03:00

Vienos labiausiai garbinamų hinduizmo deivių, Kali šokiruojanti išvaizda, jos "netinkama" elgsena konfrontuoja su "normaliomis" visuomenės vertybėmis, sakralumo įvaizdžiais, maloningosios krikščionių Madonos ikonografija. Vakaruose sukurta daug klaidingų deivės Kali vertinimo stereotipų. Net išsilavinę ir liberalūs vakariečių intelektualai, nepažindami savito indiško simbolinio mąstymo, žvelgia į deivę Kali su baime ir pasibaisėjimu. Tad, kas gi yra ši grėsmingoji deivė ir kaip suvokti jos atvaizdo reikšmes? Kodėl indai teigia, jog filosofinėje plotmėje deivė Kali ir jos simbolika – tai alegorinis atpasakojimas to amžinojo mumyse vykstančio karo tarp mūsų demoniškos ir dieviškos prigimčių....Daugiau>>>

Religija ir tekstas: žvilgsnis į hermeneutinę orientalizmo problematiką

2008-07-01T21:51:00.029+03:00

Akademinė religijotyra ligi šol sunkiai išsivaduoja iš etalonu tapusios krikščionybės. Tai ypač akivaizdu tyrinėjant didžiąsiais religines Rytų tradicijas. Neabejotina, jog Vakarų ideologija vaidina reikšmingą vaidmenį tyrinėjant, suprantant ir interpretuojant religinį “kitoniškumą”. Tampa akivaizdu, kad keliomis taip vadinamosiomis “abraomiškomis religijomis” grindžiamas pasaulio religijų tyrinėjimas yra didžiai problemiškas. Šiame straipsnyje patyrinėsime kelis mokslininkų požiūrį apsprendžiančius kultūrinius, filosofinius veiksnius ir paanalizuosime krikščioniškosios teologijos bei Apšvietos ideologinių nuostatų poveikį akademinei religijotyrai ar “religijos studijoms”. Kas yra religija? Šiuo tikslu apžvelgsime esminius budistinės hermeneutikos bruožus ir paanalizuosime žodžio ir teksto santykį. Daugiau>>>

Analitinė C.G. Jungo psichologija ir religinė Indijos tradicija

2008-07-01T21:51:00.028+03:00

Reikšmingą vaidmenį tyrinėjant didžiųjų Rytų tradicijų filosofines, psichologines koncepcijas suvaidino žymiausias 20 amžiaus šveicarų psichiatras ir kultūrologas Carlas Gustavas Jungas (1875-1961), pagarsėjęs kolektyvinės pasąmonės ir universalių archetipų teorijos sukūrimu. Tačiau pažvelgus į jo kūrinius, kuriuose nagrinėjamas indų psichologinis patyrimas, susidaro nevienareikšmis įspūdis, nes tekstai atspindi ir jo susižavėjimą indų dvasinėmis vertybėmis ir taip pat byloja apie kritišką jų nuvertinimą. Jungo entuzuastą pirmą sykį susidurusį su jo tekstais dažnai šokiruoja atkaklus pasisakymas prieš jogos praktiką, “apgailėtinus svetimų dvasinių praktikų imitatorius”. Koks iš tiesų buvo Jungo santykis su Indija? Kiek teisingas yra indiškųjų tradicijų vertinimas ir jų reinterpretavimas analitinės psichologijos kategorijomis? Ar tikrai tokie gilūs yra indų ir vakariečių psichinės konstitucijos skirtumai, kaip teigia Jungas? Kiek jis iš tiesų buvo susipažinęs su Indijos religine tradicija ir turėjo objektyvų, įvairiapusišką istorinį jos suvokimą? Galiausiai, kokią įtaką formuojant jo paties psichologines teorijas turėjo indiškosios teorijos? Daugiau>>>

Sapnų kilmės teorijos indų kultūroje

2008-07-01T21:51:00.027+03:00

Visais laikais ir visų tautų žmones magino slėpiningas sapno fenomenas. Tačiau akademinio Vakarų mokslo pasaulyje sapno prigimtimi rimčiau susidomėta tik 19 a. pabaigoje. Šis reiškinys jau nuo seniausių laikų traukė ir indų mąstytojų dėmesį, kurie yra palikę labai gausius ir įdomius sampratavimus šia tema. Neabejotinai, indų samprotavimai gali būti įdomūs šiuolaikinių psichologinių, filosofinių ir kultūrologinių sapno prigimties tyrinėjimų kontekste. Šioje studijoje nesigilinsime į tai, kaip sapnas buvo suvokiamas senoje vediškoje kultūroje ir koks vaidmuo jam skiriamas Vedų tekstuose, samhitose, -- šitai jau tyrinėjo kai kurie Indijos ir Vakarų mokslininkai. Mes gi dėmesį nukreipsime į klasikinių filosofinių, religinių bei medicinos mokyklų požiūrį į sapnus, apžvelgdami 8 a.pr.Kr. - 10 a. indų literatūrą. Pažvelkime, kokios Indijos kultūroje egzistuoja sapnų kilmės ir prigimties teorijos? Daugiau>>>

Kol stovime ant vienos kojos

2008-05-30T18:58:00.062+03:00

„Astrologija ir pranašavimas, būrimas, ateities numatymas - klasikinio mokslo ignoruota tyrinėjimų sritis, - sakė orientalistas prof. Audrius Beinorius. - Indijos archyvuose, bibliotekose dūla apie šimtą tūkstančių manuskriptų, atskleidžiančių kelių tūkstantmečių Indijos kultūrinę ir religinę patirtį. Be to, tradicija vis dar gyva ne tik Pietų Azijos regione. Indijoje vadinamosios astrologų dinastijos - dešimtys kartų.“ Daugiau>>>

2008-05-30T18:58:00.061+03:00

Kristus-Buda